Vaiko gerovės komisija

VILNIAUS LOPŠELIO-DARŽELIO „VĖTRUNGĖ“

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA 

Komisijos pirmininkė: Jurgita Pilat, vyr. socialinė pedagogė.

Komisijos pavaduotojas: Vida Gudavičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Komisijos sekretorė: Gintarė Pukštaitė.

Komisijos nariai:

Barbara Klovienė, direktorė;

Vilmantas Puišys, logopedas;

Edita Zaksienė, logopedė;

Andrej Šamatovič, psichologas:

Romualda Gorbač, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė.

Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka, orientuota į asmenybės sėkmę, gerą savijautą, brandą, individualias vaiko galimybes atitinkančius ugdymo(si) pasiekimus bei pažangą, atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.

Komisijos kompetencijoje – spręsti, analizuojant asmenybės ūgties, saviraiškaus dalyvavimo įstaigos gyvenime, ugdymosi aplinkos, besimokančios bendruomenės ir kitus aspektus, ieškant naujų galimybių, problemų sprendimo būdų ir telkiant reikiamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius.

Vaiko gerovės komisija vadovaujasi Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, kurį galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b8a552a02fc311e78397ae072f58c508

Straipsnis apie Vilniaus l/d “Vėtrungė” VGK veiklą: 

http://www.ikimokyklinis.lt/index.php/straipsniai/dalijames-patirtimi/vaiko-geroves-komisijos-vaidmuo-padedant-seimai-vilniaus-lopselio-darzelio-vetrunge-patirtis/15636


 

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

   Ikimokyklinio ugdymo įstaigai vaiko atstovai pagal įstatymą raštu nurodo, kas gali paimti iš darželio vaiką, jei to negali padaryti atstovai pagal įstatymą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuotrauka.

PAPILDYTA 2020 m. kovas: karantino metu, net ir būdami namuose kartu su vaikais, tėvai negali prarasti budrumo ir turi nuolat galvoti apie vaikų saugumą. Dienos režimas, bendri užsiėmimai, ugdomoji veikla – padės prasmingai išnaudoti šį laiką ir užmegzti dar tvirtesnius ryšius su vaiku, o kartu užtikrins ir vaiko saugumą.
Susirgimo atveju, tėvai turi iš anksto numatyti kas iš artimųjų su jų vaikais palaikytų nuotolinį kontaktą, jei jie patys negalėtų to padaryti.

Vaikui emociškai saugiausia yra likti savo gyvenamojoje vietoje. Turi būti numatyti visi kontaktiniai telefonai, galimas veiksmų planas. Vaikui iš anksto turi būti nustatytas dienos ritmas, kad jis žinotų, kur kas yra ir ką kada reikia daryti.

Galbūt nėra giminaičių, kurie galėtų paimti vaiką, kurie galėtų atvažiuoti į vaiko gyvenamąją vietą, bet yra labai svarbu, kad kažkas su tuo vaiku palaikytų kontaktą telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Todėl jau dabar svarbu paaiškinti vaikui ir matomoje vietoje palikti asmenų kontaktus, su kuriais vaikas reikalui esant galėtų susisiekti.

Vaikai per karantiną

 


Dėl vaiko brandumo vertinimo

Papildyta 2020 m. kovas:     Vaikų įvertinimas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo, vaikų brandumo
įvertinimas dėl paankstinto priešmokyklinio ugdymo, vaikų kalbos ir komunikacijos sutrikimų
įvertinimas karantino metu nevykdomas.

Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas, pradėtas Tarnyboje iki situacijos

dėl koronaviruso grėsmės paskelbimo, bus tęsiamas pasibaigus karantinui.

Atšauktos konsultacijos ir sustabdyti pedagoginiai psichologiniai įvertinimai bus

atnaujinti pasibaigus karantinui. Konsultacijų laiką suderinsime su tėvais (globėjais).

Vaikų, kurių pedagoginis psichologinis įvertinimas buvo pilnai užbaigtas iki
karantino paskelbimo, pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotino
įvertinimo ir(ar) švietimo pagalbos skyrimo (7 ir 8 priedai) rengiamos. Pažymos bus atiduodamos
tėvams (globėjams) pasibaigus karantinui.

Papildyta 2020-04-09  remiantis Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos direktoriaus 2020-03-23 įsakymu Nr. V-30 „Dėl Pažymų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotino įvertinimo ir specialiojo ugdymosi ir(ar) švietimo pagalbos skyrimo ir pratęsimo“ pratęsiamas mokinių, kuriems pakartotinas specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas buvo numatytas 2019-2020 mokslo metais, Tarnybos išduotų pažymų dėl specialiųjų   ugdymosi poreikių pirminio/pakartotino įvertinimo ir(ar) švietimo pagalbos skyrimo (7 ir 8 priedų) galiojimas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Daugiau aktualios ar atnaujintos informacijos ir pranešimų rasite Tarnybos svetainėje

Pradžia

****************

Informuojame, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturinį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I – 1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymo pakeitimas), priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Pristatome pokyčius šioje srityje:

– Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Tarnyba, gavusi tėvų (globėjų) prašymą, per 20 darbo dienų atlieka vaiko brandumo mokytis įvertinimą ir pateikia tėvams (globėjams) rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis.

Tarnybos specialistams nustačius, kad vaikas nėra pakankamai pasirengęs ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymosi priešmokyklinėje grupėje, priims tėvai (globėjai).

– Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. nuo 6 metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau nei jam tais kalendoriniais metais suėjo 6 metai.

Su teisės aktu galima susipažinti: https://www.e-tar.lt/…/leg…/eeb5d5d0ec5c11e78a1adea6fe72f3c5

_____________________________________________________________________________________________________

SMURTO IR PATYČIŲ PREVENCIJA IR INTERVENCIJA

Prevencija (plačiąja prasme) – tai nuolatinis, cikliškas (ne baigtinis) procesas, apimantis esamų arba galimų problemų nustatymą, tinkamų priemonių joms spręsti parinkimą ir vykdymą, poveikio į(si)vertinimą ir tolesnių veiksmų planavimą.

Intervencija– mokyklos vadovo, pavaduotojų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų darbuotojų koordinuoti veiks­mai, nukreipti į smurto ir patyčių stabdymą, taip pat – švietimo pagalbos priemonių visuma.

Universaliosios prevencijos priemonės ikimokyklinio ugdymo įstaigos lygmeniu apima:

  • • mokyklos veiklą ir valdymą;
  • • ugdytinių ir pedagogų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą;
  • • pozityvaus mokyklos mikroklimato kūrimą;
  • • ugdytinių pozityvių vertybių formavimą;
  • • tėvų įtraukimą / įsitraukimą.

VILNIAUS LOPŠELIO – DARŽELIO “VĖTRUNGĖ” SMURTO IR PATYČIŲ PREVENCIJOS IR INTERVENCIJOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS Aprašas

Šiame apraše nustatyta visa prevencijos vykdymo sistema, apibrėžta mokyklos bendruomenės narių atsakomybė ir veiksmai stabdant patyčias.

Kas gi yra tos „patyčios”?

Šiame apraše rasite kaip atpažinti smurtą ir patyčias: Smurto atpažinimo rekomendacijos

Pranešimo apie patyčias forma Forma

Reagavimo į smurtą ir patyčias schemos 

                                                

       Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2018 metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu.

       Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

 Vaikų apsauga nuo smurto 2020 metais

Aktuali informacija čia

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vaiko teisiu apsauga nuo 2020“

 

__________________________________________________________________________________________________

„S.M.A.R.T. tėvystė“ internetinė platforma, kurioje per trumpą laiką įvertinamos vaiko ir šeimos rizikos bei apsaugos faktoriai. Priklausomai nuo rezultatų, auginantys vaikus galės objektyviai įsivertinti ir tinkamai reaguoti, stengiantis užtikrinti vaiko interesus.

Tikslas – atpažinti rizikas vaiko gerovei ir reaguoti teikiant pagalbą anksčiau nei atsiranda problemos.

Nuoroda į „S.M.A.R.T. tėvystė“   http://smarttevyste.lt/

____________________________________________________________________________________________________