Socialinė pedagogė

Socialinės pedagogės Jurgitos Pilat

veiklos tikslas:

  • vaiko gerovė, saugumas, pozityvi vaiko socializacija.

veiklos uždaviniai:

  • užtikrinti vaikų teises;
  • konsultuoti tėvus, darželio bendruomenę socialinių pedagoginių problemų sprendimo bei pagalbos teikimo klausimais;
  • dalyvauti sprendžiant krizinius atvejus darželyje;
  • šviesti darželio bendruomenę socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, neigiamų socialinių reiškinių prevencijos, pozityvios socializacijos klausimais;
  • atlikti aktualius socialinius pedagoginius tyrimus darželyje;
  • rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją, reikalingą vaikų problemoms spręsti, bendradarbiaujant su darželio bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis;
  • inicijuoti ir įgyvendinti prevencines veiklas bei socialinio ugdymo projektus kartu su Vaiko gerovės komisija ir darželio savivaldos grupėmis.

Socialinės pedagogės veikla grįsta korektišku gautų duomenų panaudojimu, informacijos konfidencialumu.

Kas gali kreiptis? 

Visi, kas neabejingi vaikui bei jo gerovei!


Kaip vaikams aiškinti teises?

                  Svarbu, kad jie suvoktų, kad absoliučiai visi žmonės turi teisę būti svarbūs, jaustis saugūs, mylimi ir prižiūrimi, turėti savo nuomonę, savo norus, savo klaidas, tyrinėti ir pažinti pasaulį, sveikai maitintis ir gerai jaustis.

Gyventi taip, kaip jie nori. Tuomet nereikės aiškinti, kas yra pareigos.

Tada bus pagarba ir meilė ir žmonėms, ir savo darbams – kai ne privalai, o mėgsti – man patinka tvarkyti patalpą, man patinka draugauti, man patinka rūpintis kitais, man patinka priimti kitus į žaidimą, man patinka gerbti kitus…

_________________________________________________________________________________________________

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuotrauka.

Tai apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme: https://bit.ly/2Ko901X

 

 

 

 

 

 

 

__________________________________________________________________________________________________

           Nuo 2020 metų pradžios bus pradėti tiekti nemokamus pietūs priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo kitų metų rugsėjo mėn. nemokamus pietus gaus visiems Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai. 

____________________________________________________________________________________________________
   Šeimos kortelė – socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris, arba į išmanųjį įrenginį atsisiunčiama mobilioji šeimos kortelės programa.

Šeimos kortelės turėtojas įgis teisę naudotis gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, skirtomis lengvatomis,       paslaugomis ar privilegijomis, taip pat prekėms ar renginiams taikomomisnuolaidomis. Taip pat bus taikomos nuolaidos kai kurioms maisto prekėms mažmeninės prekybos parduotuvėse, transporto, sporto ir laisvalaikio, vaikų užimtumo paslaugoms ir kt. Šeimos kortelė sudarys galimybes ne tik įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų, bet ir užtikrins sąlygas vaikus išleisti į stovyklas, būrelius, edukacinius užsiėmimus, apsilankyti teatre, kine ir t. t.

Teisę gauti šeimos kortelę turi gausios šeimos, auginančios ir (ar) globojančios tris ar daugiau vaikų, bei šeimos prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį (nepilnametį vaiką su negalia arba kartu gyvenantį suaugusį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis).

Šeimos kortelė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris.

Daugiau informacijos apie Šeimos kortelę rasite čia

Prašymą galima pildyti interneto svetainėje www.spis.lt, rašyti raštu (prašymo formą galima rasti svetainėje www.seimos-kortele.lt) ir siųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui paštu, adresu A. Vivulskio g. 16, 03115 Vilnius, arba pateikti tiesiogiai atvykus į departamentą.

Kontaktai: seimoskortele@sppd.lt arba telefonu 8 706 68271

Smulkesnė informacija čia

Šeimos kortelė skiriama vadovhttps://seimos-kortele.lt/aujantis Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymu.

 



_____________________________________________________________________________________________                                            

NERIMAS

Nerimas yra įprasta žmogaus reakcija į kažką pavojingo ar bauginančio. Gebėjimas pamatyti potencialų pavojų sau ar aplinkai yra tikrai sveika prisitaikymo išlikti gyvam savybė. Tačiau nerimas tampa problema, kai atsiranda be realios grėsmės, netikėtu laiku, kartojasi ar ilgai išlieka. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, stiprus nerimas yra labai nemaloni būsena. Vaikams nerimas dažnai kyla be jokios jiems įsimintinos ar atpažįstamos priežasties. 

Fiziniai nerimo simptomai – stiprus širdies plakimas, plazdėjimas pilve, prakaitavimas, raumenų įtampa, drebulys, veido paraudimas, pykinimas – gąsdina vaiką ir tėvus, tačiau kiekvienas iš jų atspindi sveikas smegenų ir kūno reakcijas. Būtent taip ir turi žmogus reaguoti į galimą grėsmę. Vaikas nesupranta ir neprisimena, kas sukėlė jam nerimą. Jam atrodo, kad aplinkoje nėra jokio konkretaus atpažįstamo grėsmę keliančio veiksnio, bet emocinė ir fiziologinė patirtis bei kylančios mintys sukelia vaikui pavojaus ar nelaimės nuojautą. Laikui bėgant, jei vaikas nesugeba nuraminti šių minčių, nerimas gali stiprėti ir tapti nuolatine būsena arba peraugti į nuolatines baimes, vadinamas fobijomis. 

Norėdami apsisaugoti nuo nerimą keliančių situacijų vaikai dažnai renkasi vengimo taktiką. Tačiau tik taip mėginant valdyti nerimą vaikui gali kilti didelių sunkumų, pavyzdžiui, norėdamas išvengti nerimo, vaikas nenori eiti į darželį.

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „nerimas ka jaucia vaikas“

Kaip tėvai gali padėti?

Pirmiausia tėvai turėtų nusiraminti. Tik tada galės padėti vaikui nurimti. Kai tėvai ramiai reaguoja į vaiko nerimą, vaikas jaučiasi saugus ir greičiau nusiramina.
Ko apimtam nerimo vaikui reikia labiausiai – tai tėvų supratimo. Todėl tėvai neturėtų sakyti vaikui “nebijok, viskas bus gerai”, nes tokie pasakymai nepadeda. Naudingiau paklausti vaiko, ką jis tuo metu jaučia. Jei vaikui pačiam sunku papasakoti, kaip jis jaučiasi, tėvai gali vaikui padėti, pateikdami pavyzdžių. Tuomet reiktų vaikui, kas vyksta su vaiko kūnu jam išsigandus.

Būdai nusiraminti

Tėvai galėtų pamokyti vaiką nusiraminimo būdų. Pavyzdžiui:

– Išmokyti giliai ir lėtai kvėpuoti. Stiprus, gilus kvėpavimas padeda atsipalaiduoti. Atsipalaidavimas sumažins kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir pulsą. Geriausiai kvėpavimo pratimų mokyti vaiką jam esant ramybės būsenos.

– Atrasti situacijas, kuriose vaikui pavyko nugalėti baimę ar nerimą. Aptarti, ką tuomet vaikas darė kitaip? Ką galėtų išbandyti kitą kartą? Kas jam tada padėjo nusiraminti? – Malonūs prisiminimai taip pat veikia raminamai. Tėvai galėtų padėti susikurti vaikui malonų prisiminimą, kurį galėtų panaudoti nerimui suvaldyti.

– Vaikus ramina ir žinojimas, kad jie yra stiprūs ir patys gali valdyti savo nerimą, tik kartais tiesiog išsigandę tai pamiršta. Tėvai turėtų nuolat jiems priminti, kad jie yra stiprūs ir gali savo nerimą valdyti. 

____________________________________________________________________________________________________

„Vaiko Pinigų“ Pakeitimai nuo 2020 m. Sausio 1 d.

2020 m. pakeitimai ir išmokų dydžiai!

  • Standartinės – universalios vaiko pinigų išmokos didėja nuo 50.00 iki 60.00 eurų per mėnesį;
  • Neįgaliuosius vaikus auginančioms arba daugiavaikėms bei nepasiturinčioms šeimoms suteikiamos 100.00 eurų išmokos;
  • Vienkartinės išmokos nėsčioms, kurios neturi teisių į „Sodros” mokamą motinystės išmoką – 250.00 eurų išmokos.

Išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nuo naujų 2020 m. nepasiturinčia šeima laikyti tuomet, kaip pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 250.00 eurų per mėnesį (neįskaitant vaiko pinigų ir 15-35% darbo užmokesčio).

Vaiko Pinigai 2020: Kur Kreiptis?

Šis tinklapis (www.spis.lt) yra skirtas teikti prašymus dėl vaiko pinigų išmokų internetu arba nuvykti į miesto ar rajono savivaldybę.

_______________________________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________________

Akcija “Savaitė be patyčių”

,,Mandagumas ir pagarbus elgesys, noras dėmesingai elgtis su kitais, esančiais toje pačioje erdvėje, ateina iš vidinės nuostatos, iš vidinio noro sutarti, draugauti, bendradarbiauti, neužgauti…Pagarba nėra paklusnumas, o greičiau – klausymasis, girdėjimas, priėmimas, kad kitas irgi turi poreikių, jausmų, savų minčių, kad šie irgi yra svarbūs ir reikšmingi.“

„Rodyti pagarbą yra išmokstama. Maži vaikai jos mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir jį mėgdžiodami. Lengviausia vaikui mokytis, jei jo aplinkos suaugę artimi žmonės ramiai, nuosekliai ir nuolat patys laikosi tam tikrų etikos normų ir skatina jų laikytis vaiką. Pagarbos rodymas yra vertingas ir trokštamas moralus elgesys, kurio galima mokytis ir išmokti“.

PATARIMAI TĖVAMS

Jei jūsų vaikas patiria patyčias: ko NEDARYTI

  • Elgtis skubotai, pavyzdžiui, pulti susitikti ir pasikalbėti su besityčiojančio vaiko tėvais. Gali būti, kad būtent tokio elgesio vaikas ir bijo. Jis gali baimintis, kad dėl to patyčios tik dar labiau sustiprės.
  • Sakyti: „Nebūk skystablauzdis, juk tave tik erzina!“, „Visa tai praeis“. Vaikas pats vienas sunkiaigali susitvarkyti su patyčiomis. Jei vaikas pasakoja apie tai, kas vyksta, vadinasi, prašo pagalbos.
  • Kaltinti vaiką dėl patiriamų patyčių: „Pats esi kaltas dėl to“. Vaikai nėra kalti dėl to, kad iš jų tyčiojasi.
  • Siūlyti „duoti atgal“. Kai kurie vaikai su patyčiomis bando tvarkytis mušdamiesi ir kitais agresyviais veiksmais.Tačiau agresyviai gindamiesi jie kitų gali būti įvertinti kaip skriaudėjai ir būti apkaltinti.
  • Taip pat nevertėtų palikti vaiką vieną ieškoti išeities.

Ką reikėtų DARYTI:

  • Išklausyti, leisti išsipasakoti. Kai vaikas išgyvena sunkius jausmus, labai svarbu jam leisti apie tai kalbėti, leisti pasidalinti savo jausmais.
  • Ramiai reaguoti į vaiko pasakojimą. Jeigu vaikas mato, kad jo pasakojimas kelia stiprius neigiamus jausmus tėvams (pyktį, liūdesį) jis gali išsigąsti ir galbūt ir daugiau nebenorės graudinti tėvų bei pasakoti apie patyčias.
  • Pagirti už tai, kad pasipasakojo. Vaikas gali jaustis skundiku, tuomet svarbu jį patikinti, kad pasielgė teisingai. vVaikas gali pasakyti labai mažai apie patyčių situaciją arba šnekėti apibendrintai: visi tyčiojasi, visada, tuomet reikėtų užduoti konkrečius klausimus ir išsiaiškinti kur, kaip ir kada vyksta patyčios.
  • Saugumo plano su vaiku sudarymas. Kai žinote daugiau apie patyčių atvejį, galima kartu su vaiku nuspręsti, kaip jis galėtų išvengti patyčių, į ką galėtų kreiptis darželyje, kaip galėtų reaguoti į skriaudėjus.
  • Pokalbiai su auklėtoja, specialistais, administracija. Mokyklos darbuotojai galėtų papasakoti, kaip yra sprendžiamos patyčių situacijos jų įstaigoje.

Jei jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų: ko NEDARYTI

  • Ieškoti kaltų, kaltinti. Tai tik privers vaiką gintis.
  • Ignoruoti blogą elgesį. Jeigu elgesys yra ignoruojamas, didesnė tikimybė, kad patyčios nesiliaus.
  • Agresyviai reaguoti. Smurto smurtu nesustabdysite.

Ką DARYTI:

  • Likti ramiam. Galima nekalinant vaiko, pasakyti ką jis yra padaręs, įvardinti konkrečią patyčių formą ar formas bei priminti, kad toks elgesys nėra tinkamas.
  • Pasiklabėti su vaiku jo nekaltinant: kaip, kada ir kodėl tyčiojasi? Sužinoti, kas paskatino vaiką vienaip ar kitaip elgtis, pabandyti suprasti, ko jis nori pasiekti tokiu savo elgesiu.
  • Įvardinti, kad toks elgesys netoleruojamas ir kokių pasekmių vaikas sulauks už savo veiksmu.
  • Nuobaudos turėtų būti adekvačios (kuo didesnis prasižengimas, tuo stipresnė nuobauda) bei nemalonios vaikui.
  • Pokalbiai su auklėtoja. Dažnai darželio darbuotojai gali papasakoti daugiau apie vaiko elgesį.
  • Kartais pagalbos pravartu kreiptis ir į kitus specialistus: psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą.

Kuo gali prisidėti tėvai, kurių vaikai tiesiogiai patyčių situacijose nedalyvauja

Nesvarbu, kokiame vaidmenyje – skriaudėjo, taikinio ar stebėtojo yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių grupėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema – tai yra visos grupės vaikų bėda. Todėl visų tėvų dalyvavimas yra labai svarbus.

Tėvai gali:

  • Bendradarbiauti su auklėtoju, kitu darželio personalu;
  • Informuoti auklėtoją apie patyčias net jeigu vaikas nedalyvauja jose tiesiogiai;
  • Dalyvauti tėvų susirinkimuose;
  • Dalyvauti darželio iniciatyvose, renginiuose, skirtuose patyčių, smurtinio elgesio ir kt. temoms;
  • Inicijuoti tam tikrus renginius darželyje;
  • Diskutuoti apie vaikams iškylančius sunkumus su kitais darželio bendruomenės nariais.

Patyčių problemą galima išspręsti kalbantis su patyčiose dalyvaujančiais vaikais. Tačiau kartais prireikia specialistų pagalbos ir vaikams, ir jų tėvams, ir darželio darbuotojams.

Paprastai psichologinė pagalba prieinama:

  • Mokyklose, darželiuose. Pas mus dirba psichologas, socialinis pedagogas.
  • Poliklinikose. Nemokomą psichologinę pagalbą galima rasti susisiekus su savo rajono poliklinikos Psichikos sveikatos centru.
  • Pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaikų globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje, ir joje veikiančioms švietimo bei vaikų globos įstaigoms.
  • Kitos mieste veikiančios įstaigos…

Patyčių testas

Kreipimosi dėl smurto ir patyčių tvarką Vilniaus lopšelyje – darželyje “Vėtrungė” rasite čia: https://www.ldvetrunge.lt/?page_id=2494

Pranešimo formą galite rasti čia: Forma

 

Mokymai tėvams internetu, kaip reaguoti į patyčias. Spauskite čia

 

“Patyčios gali liautis”