Socialinė pedagogė

Socialinės pedagogės Jurgitos Pilat   

veiklos tikslas:

  • vaiko gerovė, saugumas, pozityvi vaiko socializacija.

veiklos uždaviniai:

  • užtikrinti vaikų teises;
  • konsultuoti tėvus, darželio bendruomenę socialinių pedagoginių problemų sprendimo bei pagalbos teikimo klausimais;
  • dalyvauti sprendžiant krizinius atvejus darželyje;
  • šviesti darželio bendruomenę socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, neigiamų socialinių reiškinių prevencijos, pozityvios socializacijos klausimais;
  • atlikti aktualius socialinius pedagoginius tyrimus darželyje;
  • rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją, reikalingą vaikų problemoms spręsti, bendradarbiaujant su darželio bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis;
  • inicijuoti ir įgyvendinti prevencines veiklas bei socialinio ugdymo projektus kartu su Vaiko gerovės komisija ir darželio savivaldos grupėmis.

Socialinės pedagogės veikla grįsta korektišku gautų duomenų panaudojimu, informacijos konfidencialumu.

Kas gali kreiptis? 

Visi, kas neabejingi vaikui bei jo gerovei!

susisiekti galime el.p. jurgitasoc@gmail.com


VEIKLOS IR NAUDINGI PATARIMAI KARANTINO METU

IR NE TIK …


Susikurkite vaiko dienotvarkę namuose

        Karantinas užsitęs, o prisitaikyti prie naujo gyvenimo ritmo, bus kur kas lengviau, jeigu šeima susitars, kaip atrodys jų diena.

Sutarkite, kada kelsitės ir pusryčiausite, kada dirbsite ir kas tada prižiūrės vaikus. Kartu pietaukite ir vakarieniaukite, taip pat skirkite laiko tvarkymuisi, bendrai šeimos veiklai. Būtinai išlaikykite įprastą, stabilų miego laiką. Paramos vaikams centras rekomenduoja, kaip galėtų atrodyti darželinuko, pradinuko ir paaglio dienotvarkė. Dienotvarkes pdf formatu galite parsisiųsti čia: https://bit.ly/3ad8QUc


ŽAIDIMŲ IR ĮDOMIŲ POKALBIŲ TEMOS:

  1. Žodžiai iš raidės… šitas žaidimas tikrai populiarus ir turi daug įvairių variantų. Galima vardinti žodžius iš tos pačios raidės; iš paskutinės raidės prieš tai pasakyto žodžio;  galima vardinti žodžius iš visų abėcėlės raidžių paeiliui;
  2. Atspėk ką sugalvojau! Vienas iš žaidėjų sugalvoja kažkokį žodį (daiktavardį), kiti žaidėjai užduodami paeiliui klausimus ir gaudami atsakymus TAIP/NE turi atspėti tai ką sugalvojo žaidėjas.
  3. Tik nesakyk TAIP/NE. Vienas iš žaidėjų užduoda kitiems klausimus į kuriuos jie turi atsakyti vengdami žodžių taip ir ne.
  4. Žodžių grandinė.Pradedama žaisti nuo sakinio – „Ruošiuosi atostogauti ir į lagaminą įdedu…“.  Pirmas žaidėjas pasako – Ruošiuosi atostogauti ir į lagaminą įdedu kremą nuo saulės, sekantis pakartoja prieš tai įvardintus žodžius ir prideda savo (Norint prajuokinti keliautojus pasiūlykite užbaigti sakinį „ Einu išmesti šiukšles, į maišą įdedu…)
  5. Mįslių kūryba ir spėjimas.
  6. Istorijų kūrimas– vienas žaidėjas pasako tris, bet kokius žodžius, kiti keliautojai turi sugalvoti sakinį, kuriame panaudos visus tris išvardintus žodžius.
  7. Klausimai (reikia atsakyti taip arba ne ir įrodyti kodėl taip galvoji):

Klausimai ir galimi atsakymai, jų sugalvokite ir daugiau:

  1. Ar visos žuvys plaukioja? (neplaukioja – užšaldytos parduotuvėje, iškeptos, nupieštos)
  2. Ar visada diena šviesu? (gali būti tamsu nes saulę uždengė debesys ir smarkiai lyja, gali būti poliarinė naktis)
  3. Kokių knygų neįmanomą skaityti? (negalima skaityti knygų, kurių neturi, knygų su piešiniais)
  4. Ar visi medžiai turi lapus? (lapų neturi spygliuočiai, medžiai žiema ir rudenį)
  5. Kokio maisto negali suvalgyti? (negali suvalgyti nupiešto maisto, maisto rodomo per televizorių, supuvusio)
  6. Kokie paukščiai neskraido? (neskraido pingvinai, stručiai, kivi, vištos; taip pat ir nupiešti paukščiai)
  7. Ar visada reikia eiti į darželį/mokyklą? (neiname į darželį/mokyklą per šventes, laisvadienius, kai sergame, kai išvažiuojame)
  8. Ar gali žmogus skraidyti? (gali skraidyti pvz. lėktuvu, sraigtasparniu, parasparniu)
  9. Ar visi žmonės gali vaikščioti? (vaikščioti negali maži vaikai, žmonės vežimėliuose)
  10. Ar visus plaukus reikia karpyti? (ne visus pvz. nereikia karpyti antakių ir blakstienų)

 Kaip vaikams paaiškinti, kas yra korona virusas ir kodėl jo visi bijo?

Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą – kalbėkitės

Būtinai pasikalbėkite apie tai tam, kad išlikti ramiems, neprarasti optimizmo, išlaikyti gerus tarpusavio santykius. Vis priminkite vaikams, kad jeigu pikta, baisu ar neaišku, kas ir kodėl vyksta, jie pasakytų jums apie tai, klaustų visko, ką nori sužinoti. Nenumokite ranka į vaikų ir savo pačių nerimą.

Parsisiųsti ir atsispausdinti PDF failą galite čia: COVIBOOK-in-Lithuanian


  Kaip plauti rankas teisingai 

aiškiai ir vaizdžiai paaiškinama, kaip plauti rankas, kad jos būtų švarios

Čia rasite daugiau nemokamų edukacinių plakatų skirtingomis temomis, kurie tiks tiek mokytojui, tiek tėvams, kurie nori sudominti vaikus skirtingomis temomis ar užduotėlėmis: Nemokama edukacinė medžaga vaikams


Pakalbėkime apie emocijas

     Neeilinė situacija, baimė dėl ateities, nerimas… Įvykiai klostosi taip, kad verčia mus prisitaikyti prie naujų aplinkybių, kurių lyg šiol nebuvo. Viskas nauja.  Tai yra sunku, kelia daug pasipriešinimo, pykčio, o galbūt abejingumo, galbūt susirūpinimo, galbūt bejėgiškumo…Tenka prisitaikyti, keisti įpročius, galimybes, vertybes… Kodėl reikia pažinti ir kalbėti apie emocijas? Nes tik jas pažinęs žmogus gali keistis.

 Gebėjimas keistis vyksta, tik tada, kai yra suvokiamas elgesys ir jį lydintys jausmai, kurie anksčiau nebuvo sąmoningai suvokti. Kiekvieno žmogaus emocijos yra labai stipriai susietos su jo individualia psichologija. Emocijos yra instinktyvios ir yra labai stiprus motyvacijos arba demotyvacijos šaltinis.

Teigiamos emocijos daro stiprų poveikį kognityviniam pasaulio pažinimui. Neigiamos emocijos dažnai blokuoja žmogaus raidą.

Leisdami ilgesnį laiką su vaikais turite galimybę pakalbėti apie jausmus. Tai gali pasirodyti nelengva. Tačiau pabandyti verta.


Keleta žaidimų, kuriuos verta išbandyti.

Gali žaisti ir vaikais, ir suaugę.

Piešimas klausantis kito žmogaus pasakojimo. Paskirtis: Padeda pažinti kito individualumą ir pripažinti, kad kito žmogaus pasaulis gali gerokai skirtis nuo tavo supratimo. Lavina klausymą(si) ir vaizduotę. Eiga: Poromis susėdama taip, kad žaidėjai vienas kitą gerai girdėtų, tačiau nematytų, ką kitas piešia. Vienas dalyvis pasakoja įsivaizduojamą piešinį, o kitas, pagal pasakojimą, bando jį nupiešti. Vaidmenimis galima keistis. Piešinį siūloma nupasakoti kuo įvairiau – įvardinant ne tik objektus, bet ir formas, dydžius, santykius, kompoziciją, nuotaiką ir kita. Piešiantysis gali klausinėti ir tikslintis, kaip kuri detalė turėtų atrodyti, tačiau negali pasakoti kaip jam sekasi.

Užduotys, sužadinančios jausmus. Pvz.: „Kaip manai, kas tave labiausiai erzintų, jeigu būtum neįgalus ir važinėtum neįgaliojo vežimėliu?“ arba “Kokiu gyvūnu norėtum būti? Ką veiktum visą dieną?” arba „Koks jausmas būti neturtingam pvz. Afrikoje? Kaip manai, kokius jaustum kvapus ir skonius? Kas tave labiausiai jaudintų?“ ir kt.


Mažų, ikimokyklinio amžiaus vaikų, informacinių technologijų naudojimas

      Internetu šiandien juo naudojasi 75 proc. vaikų, ir trečdalis iš jų prie interneto jungiasi mobiliaisiais telefonais. Mažų, ikimokyklinio amžiaus, vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis ar elektroninių medijų prietaisais išaugo ir tokia tendencija stebima nepriklausomai nuo šeimos socioekonominio statuso. Ilgesnis mažų vaikų buvimas prie ekranų yra susijęs su įvairiomis fizinės ir psichikos sveikatos problemomis, pvz. trumpesne miego trukme, dažnesniais somatiniais skundais, nesveiko maisto vartojimu, didesnėmis elgesio ir emocijų problemomis. Ką galima padaryti, kad vaikai, naudodamiesi internetu, kompiuteriu ar išmaniosiomis technologijomis, būtų saugesni?

Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkų grupė, vadovaujama prof. R. Jusienės atlikus tyrimą apie pusantrų-penkerių metų amžiaus vaikų naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis ir sąsajas su vaikų sveikata bei raida, pateikia rekomendacijas specialistams ir tėvams:

Riboti vaikų buvimo prie ekranų laiką iki vienos valandos per dieną, ypač laisvadieniais

  • Saugus laikas 1,5-2 metų amžiaus vaikams yra 30 min, 3-5 metų vaikams1 val. per dieną.

Nenaudoti įjungto TV kaip fono vaiko aplinkoje

  • Rekomenduojama vengti televizoriaus kaip fono naudojimo, kadangi tai siejama su vaikų prastesne emocine raida bei mažesniais pažintinių gebėjimų įverčiais ikimokykliniame (4-5 metų) amžiuje.

IT prietaisai neturėtų būti naudojami, kai vaiką reikia nuraminti ar užimti

  • Rekomenduojama mažinti pramoginių/žaidimų programėlių skaičių, jas keičiant edukacinėmis programėlėmis, tačiau neviršijant rekomenduojamos buvimo prie IT prietaisų trukmės (30 min. – 1 val.). Siekiant ugdomojo poveikio, vaikai turėtų naudotis jų amžiui tinkamomis edukacinėmis programėlėmis ar žaidimais kartu suaugusiais ar jų prižiūrimi.

Turėti zonas be IT prietaisų vaiko poilsio ir ugdymo aplinkoje

  • Vaiko miegamajame neturi būti televizoriaus ar IT prietaisų. Turintys IT prietaisų savo kambaryje ar miegamojoje zonoje vaikai prie ekranų praleidžia reikšmingai daugiau laiko ir turi daugiau miego sunkumų, nei IT prietaisų savo kambaryje neturintys vaikai.

Turėti naudojimosi technologijomis taisykles

  • Nustatykite laiką ir erdves, kur nebus naudojamasi internetu. Pavyzdžiui, kartu valgant arba važiuojant. Rekomenduojama vengti ekranų vaiko miegamajame kambaryje.

Įvesti aiškias ir nuoseklias su IT prietaisų naudojimu susijusias taisykles bei jų laikytis vaikams ir suaugusiems

  • Tėvų nustatomos taisyklės yra labai svarbios formuojant įvairius vaikų įpročius. Kadangi vaikai mokosi iš tėvų (ir kitų suaugusiųjų), tėvams svarbu taip pat stebėti, kiek ir kaip jie patys naudoja IT prietaisus, vaikams esant šalia.
  • Jei tėvai, grįžę po darbo, sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus, tai darys ir vaikai. Mėgdžiodami tėvus, vaikai įgauna „amžino užimtuolio“ vaidmenį, pomėgį žiūrėti televizorių ir sėdėti prie kompiuterio

Užtikrinti vaiko saugumą virtualioje erdvėje ir kontroliuoti stebimą per ekranus turinį

  • Mažų vaikų IT prietaisų naudojimas turi būti ne tik griežtai kontroliuojamas, bet tėvai bei ugdymo įstaigų specialistai turėtų suprantamai ir savalaikiai aiškinti vaikams apie IT prietaisų naudojimo pavojus bei nurodyti, kokiais atvejais vaikas turėtų kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jis susiduria su nesaugia informacija.
  • Vaikų apsaugai galima naudoti programinę įrangą, vadinamą „internetine aukle“. Tokio tipo programos padeda kontroliuoti vaikų lankomus puslapius bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio. Pvz., pasibaigus nustatytam laikui išsijungia kompiuteris arba nebegalima naršyti internete. Administratorius tokios programos pagalba gali matyti, kokiuose puslapiuose vaikas lankėsi, kokias programas naudojo. Sukūrus filtrą, uždraudžiamos prieigos prie nepageidaujamo turinio internetinių svetainių.

         Kontrolės rūšys

 Žodis „kontrolė“ gali suskambėti nejaukiai. Tačiau yra trys sritys, apie kurias privalome kalbėti ir kurias tėvai turi žinoti.
  • Tinklo lygmens kontrolė. Interneto tiekėjai siūlo tokią tėvų kontrolės galimybę kitose šalyse, deja, ne Lietuvoje.
  • Įrenginio lygmens kontrolė. Nustatoma pačiame įrenginyje, pvz., telefone, ir taikoma visur, kur tik įrenginiu bus naudojamasi, neatsižvelgiant į tai, kur ir kaip bus jungiamasi prie interneto.
  • Programėlės lygmens kontrolė. Ji nustatoma konkrečioje platformoje, kuria asmuo naudojasi. „Google“ ar „YouTube“ gali būti pavyzdys. Patikrinkite, ar kiekviename įrenginyje kontrolė nustatyta programėlėms, kuriomis vaikas naudojasi.

           Internetiniai žaidimai, socialiniai tinklai vaikų gyvenime daro didelę įtaką ne tik fizinei raidai, bet ir kalbos, pažinimo raidai. Vaikai daug ką ima į širdį, kenčia, dažnai jaučia stresą kaip ir suaugusieji. Be to jie neturi patirties, kaip iš streso išsivaduoti.

          Daugelis vaikų sėdi prie kompiuterio ilgiau nei yra galima pagal jų amžių žaisdami, todėl yra didelė tikimybė, kad jie yra jautresni, pasyvesni, nes nesulaukia iš tėvų pakankamai dėmesio. Tėvai, kurie savo vaikams neskiria pakankamai dėmesio, nėra įvedę kompiuterio naudojimo taisyklių, žymiai dažniau susiduria vaiko atitraukimo nuo kompiuterio problema bei nesutarimais, nei tie tėvai, kurių namuose yra įvestos taisyklės.

Svarbiausios atsargaus elgesio internete taisyklės, kurios pateiktos iliustruotoje virtualioje enciklopedijoje.

Kompiuterio keliamas pavojus sveikatai gali būti:

  • regėjimo problemos (dažnesnė trumparegystė), akių nuovargis, sausumas ar peršėjimas;
  • kaulų ir raumenų sistemų pakenkimas dėl nepatogios kūno padėties ir šių sistemų įtampos darbo metu;
  • dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos;
  • veido bei kaklo odos pažeidimai;
  • galvos skausmai;
  • riešų sąnarių jautrumas;
  • dubens, kojų kraujotakos sutrikimas;
  • sprando, pečių juostos, nugaros, juosmens srities skausmai;
  • karpalinio tunelio sindromas.

REKOMENDUOJAMAS LAIKAS IR ŽAIDIMAI:

 

                                                                          

 

Dėmesio: Praneškite apie aptiktą pornografinį, pedofilinį, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete, karštajai linijai. Užpildykite anoniminę pranešimų anketą.     Karštoji linija yra įkurta Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyboje (RRT). Visi jūsų pranešimai bus tikrinami, o jiems pasitvirtinus ir radus neteisėtos arba žalingos informacijos Lietuvos tarnybinėse stotyse, siunčiami atitinkamoms Lietuvos institucijoms: Policijos departamentui arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Atlikusios tyrimą, šios institucijos imsis atitinkamų veiksmų prieš nepageidaujamo turinio skelbėjus. Jei tinklalapis arba forumas, kuriame yra nepageidaujamas interneto turinys, yra kitų šalių tarnybinėse stotyse, informacija apie tai perduodama kitų šalių karštosioms linijoms arba Policijos departamentui.


Kaip vaikams aiškinti teises?

                  Svarbu, kad jie suvoktų, kad absoliučiai visi žmonės turi teisę būti svarbūs, jaustis saugūs, mylimi ir prižiūrimi, turėti savo nuomonę, savo norus, savo klaidas, tyrinėti ir pažinti pasaulį, sveikai maitintis ir gerai jaustis.

Gyventi taip, kaip jie nori. Tuomet nereikės aiškinti, kas yra pareigos.

Tada bus pagarba ir meilė ir žmonėms, ir savo darbams – kai ne privalai, o mėgsti – man patinka tvarkyti patalpą, man patinka draugauti, man patinka rūpintis kitais, man patinka priimti kitus į žaidimą, man patinka gerbti kitus…

_______________________________________________________________________

Tai apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme: https://bit.ly/2Ko901X

PAPILDYTA 2020.03.20 karantino metu, net ir būdami namuose kartu su vaikais, tėvai negali prarasti budrumo ir turi nuolat galvoti apie vaikų saugumą. Dienos režimas, bendri užsiėmimai, ugdomoji veikla – padės prasmingai išnaudoti šį laiką ir užmegzti dar tvirtesnius ryšius su vaiku, o kartu užtikrins ir vaiko saugumą.

Susirgimo atveju, tėvai turi iš anksto numatyti kas iš artimųjų su jų vaikais palaikytų nuotolinį kontaktą, jei jie patys negalėtų to padaryti.

Vaikui emociškai saugiausia yra likti savo gyvenamojoje vietoje. Turi būti numatyti visi kontaktiniai telefonai, galimas veiksmų planas. Vaikui iš anksto turi būti nustatytas dienos ritmas, kad jis žinotų, kur kas yra ir ką kada reikia daryti.

Galbūt nėra giminaičių, kurie galėtų paimti vaiką, kurie galėtų atvažiuoti į vaiko gyvenamąją vietą, bet yra labai svarbu, kad kažkas su tuo vaiku palaikytų kontaktą telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Todėl jau dabar svarbu paaiškinti vaikui ir matomoje vietoje palikti asmenų kontaktus, su kuriais vaikas reikalui esant galėtų susisiekti.

 

Vaikai per karantiną

 

Dėl korona viruso turintys būti karantine vaikai, jei nėra kas jais pasirūpina iš artimųjų, Vilniuje, savivaldybės sprendimu, būtų apgyvendinti pagal amžiaus grupes: iki trejų metų – pagalbos centre „Šeimos slėnis“, o nuo trejų iki aštuoniolikos metų – „Vilniaus Šilo“ mokykloje. Reikalui esant, vaikams būtų suteikiama psichologų ir kitų specialistų pagalba.Svarbu pabrėžti, kad tai laikina iki tėvai grįš iš ligoninės, o izoliavimosi vietos, kuriose vaikas apgyvendinamas, nėra globos ar krizių centrai. Tai yra vietos, skirtos vaikams, kurie galimai turėjo kontaktą su užsikrėtusiais korona virusu, jų tėvai yra stacionare, tai yra gydomi ligoninėje, bei nėra kitų vaikui artimų asmenų, galinčių juo pasirūpinti“.

 

_______________________________________________________________________

           Nuo 2020 metų pradžios bus pradėti tiekti nemokamus pietūs priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo kitų metų rugsėjo mėn. nemokamus pietus gaus visiems Lietuvos priešmokyklinukai ir pirmokai. 

_______________________________________________________________________
   Šeimos kortelė – socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris, arba į išmanųjį įrenginį atsisiunčiama mobilioji šeimos kortelės programa.

Šeimos kortelės turėtojas įgis teisę naudotis gausioms šeimoms ir šeimoms, prižiūrinčioms (slaugančioms) neįgalųjį, skirtomis lengvatomis,       paslaugomis ar privilegijomis, taip pat prekėms ar renginiams taikomomisnuolaidomis. Taip pat bus taikomos nuolaidos kai kurioms maisto prekėms mažmeninės prekybos parduotuvėse, transporto, sporto ir laisvalaikio, vaikų užimtumo paslaugoms ir kt. Šeimos kortelė sudarys galimybes ne tik įsigyti būtiniausių prekių ir paslaugų, bet ir užtikrins sąlygas vaikus išleisti į stovyklas, būrelius, edukacinius užsiėmimus, apsilankyti teatre, kine ir t. t.

Teisę gauti šeimos kortelę turi gausios šeimos, auginančios ir (ar) globojančios tris ar daugiau vaikų, bei šeimos prižiūrinčios (slaugančios) neįgalųjį (nepilnametį vaiką su negalia arba kartu gyvenantį suaugusį vaiką, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis).

Šeimos kortelė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriame įrašytas šeimos kortelės turėtojo vardas, pavardė, kortelės identifikacinis numeris.

Daugiau informacijos apie Šeimos kortelę rasite čia

Prašymą galima pildyti interneto svetainėje www.spis.lt, rašyti raštu (prašymo formą galima rasti svetainėje www.seimos-kortele.lt) ir siųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui paštu, adresu A. Vivulskio g. 16, 03115 Vilnius, arba pateikti tiesiogiai atvykus į departamentą.

Kontaktai: seimoskortele@sppd.lt arba telefonu 8 706 68271

Smulkesnė informacija čia

Šeimos kortelė skiriama vadovhttps://seimos-kortele.lt/aujantis Lietuvos Respublikos šeimos kortelės įstatymu.

 



_________________________________________________________________                                        

NERIMAS

Nerimas yra įprasta žmogaus reakcija į kažką pavojingo ar bauginančio. Gebėjimas pamatyti potencialų pavojų sau ar aplinkai yra tikrai sveika prisitaikymo išlikti gyvam savybė. Tačiau nerimas tampa problema, kai atsiranda be realios grėsmės, netikėtu laiku, kartojasi ar ilgai išlieka. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, stiprus nerimas yra labai nemaloni būsena. Vaikams nerimas dažnai kyla be jokios jiems įsimintinos ar atpažįstamos priežasties. 

Fiziniai nerimo simptomai – stiprus širdies plakimas, plazdėjimas pilve, prakaitavimas, raumenų įtampa, drebulys, veido paraudimas, pykinimas – gąsdina vaiką ir tėvus, tačiau kiekvienas iš jų atspindi sveikas smegenų ir kūno reakcijas. Būtent taip ir turi žmogus reaguoti į galimą grėsmę. Vaikas nesupranta ir neprisimena, kas sukėlė jam nerimą. Jam atrodo, kad aplinkoje nėra jokio konkretaus atpažįstamo grėsmę keliančio veiksnio, bet emocinė ir fiziologinė patirtis bei kylančios mintys sukelia vaikui pavojaus ar nelaimės nuojautą. Laikui bėgant, jei vaikas nesugeba nuraminti šių minčių, nerimas gali stiprėti ir tapti nuolatine būsena arba peraugti į nuolatines baimes, vadinamas fobijomis. 

Norėdami apsisaugoti nuo nerimą keliančių situacijų vaikai dažnai renkasi vengimo taktiką. Tačiau tik taip mėginant valdyti nerimą vaikui gali kilti didelių sunkumų, pavyzdžiui, norėdamas išvengti nerimo, vaikas nenori eiti į darželį.

 

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „nerimas ka jaucia vaikas“

Kaip tėvai gali padėti?

Pirmiausia tėvai turėtų nusiraminti. Tik tada galės padėti vaikui nurimti. Kai tėvai ramiai reaguoja į vaiko nerimą, vaikas jaučiasi saugus ir greičiau nusiramina.
Ko apimtam nerimo vaikui reikia labiausiai – tai tėvų supratimo. Todėl tėvai neturėtų sakyti vaikui “nebijok, viskas bus gerai”, nes tokie pasakymai nepadeda. Naudingiau paklausti vaiko, ką jis tuo metu jaučia. Jei vaikui pačiam sunku papasakoti, kaip jis jaučiasi, tėvai gali vaikui padėti, pateikdami pavyzdžių. Tuomet reiktų vaikui, kas vyksta su vaiko kūnu jam išsigandus.

 

Būdai nusiraminti

Tėvai galėtų pamokyti vaiką nusiraminimo būdų. Pavyzdžiui:

– Išmokyti giliai ir lėtai kvėpuoti. Stiprus, gilus kvėpavimas padeda atsipalaiduoti. Atsipalaidavimas sumažins kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį ir pulsą. Geriausiai kvėpavimo pratimų mokyti vaiką jam esant ramybės būsenos.

– Atrasti situacijas, kuriose vaikui pavyko nugalėti baimę ar nerimą. Aptarti, ką tuomet vaikas darė kitaip? Ką galėtų išbandyti kitą kartą? Kas jam tada padėjo nusiraminti? – Malonūs prisiminimai taip pat veikia raminamai. Tėvai galėtų padėti susikurti vaikui malonų prisiminimą, kurį galėtų panaudoti nerimui suvaldyti.

– Vaikus ramina ir žinojimas, kad jie yra stiprūs ir patys gali valdyti savo nerimą, tik kartais tiesiog išsigandę tai pamiršta. Tėvai turėtų nuolat jiems priminti, kad jie yra stiprūs ir gali savo nerimą valdyti.  


Psichologiniai skaitiniaičia

Viešai prieinamas skaitmeninis turinys:

„Vaiko Pinigų“ Pakeitimai nuo 2020 m. Sausio 1 d.

2020 m. pakeitimai ir išmokų dydžiai!

  • Standartinės – universalios vaiko pinigų išmokos didėja nuo 50.00 iki 60.00 eurų per mėnesį;
  • Neįgaliuosius vaikus auginančioms arba daugiavaikėms bei nepasiturinčioms šeimoms suteikiamos 100.00 eurų išmokos;
  • Vienkartinės išmokos nėsčioms, kurios neturi teisių į „Sodros” mokamą motinystės išmoką – 250.00 eurų išmokos.

Išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nuo naujų 2020 m. nepasiturinčia šeima laikyti tuomet, kaip pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 250.00 eurų per mėnesį (neįskaitant vaiko pinigų ir 15-35% darbo užmokesčio).

Vaiko Pinigai 2020: Kur Kreiptis?

Šis tinklapis (www.spis.lt) yra skirtas teikti prašymus dėl vaiko pinigų išmokų internetu arba nuvykti į miesto ar rajono savivaldybę.

_______________________________________________________________________

___________________________________________________________________________________________________

Akcija “Savaitė be patyčių”

,,Mandagumas ir pagarbus elgesys, noras dėmesingai elgtis su kitais, esančiais toje pačioje erdvėje, ateina iš vidinės nuostatos, iš vidinio noro sutarti, draugauti, bendradarbiauti, neužgauti…Pagarba nėra paklusnumas, o greičiau – klausymasis, girdėjimas, priėmimas, kad kitas irgi turi poreikių, jausmų, savų minčių, kad šie irgi yra svarbūs ir reikšmingi.“

„Rodyti pagarbą yra išmokstama. Maži vaikai jos mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir jį mėgdžiodami. Lengviausia vaikui mokytis, jei jo aplinkos suaugę artimi žmonės ramiai, nuosekliai ir nuolat patys laikosi tam tikrų etikos normų ir skatina jų laikytis vaiką. Pagarbos rodymas yra vertingas ir trokštamas moralus elgesys, kurio galima mokytis ir išmokti“.

PATARIMAI TĖVAMS

Jei jūsų vaikas patiria patyčias: ko NEDARYTI

  • Elgtis skubotai, pavyzdžiui, pulti susitikti ir pasikalbėti su besityčiojančio vaiko tėvais. Gali būti, kad būtent tokio elgesio vaikas ir bijo. Jis gali baimintis, kad dėl to patyčios tik dar labiau sustiprės.
  • Sakyti: „Nebūk skystablauzdis, juk tave tik erzina!“, „Visa tai praeis“. Vaikas pats vienas sunkiaigali susitvarkyti su patyčiomis. Jei vaikas pasakoja apie tai, kas vyksta, vadinasi, prašo pagalbos.
  • Kaltinti vaiką dėl patiriamų patyčių: „Pats esi kaltas dėl to“. Vaikai nėra kalti dėl to, kad iš jų tyčiojasi.
  • Siūlyti „duoti atgal“. Kai kurie vaikai su patyčiomis bando tvarkytis mušdamiesi ir kitais agresyviais veiksmais.Tačiau agresyviai gindamiesi jie kitų gali būti įvertinti kaip skriaudėjai ir būti apkaltinti.
  • Taip pat nevertėtų palikti vaiką vieną ieškoti išeities.

Ką reikėtų DARYTI:

  • Išklausyti, leisti išsipasakoti. Kai vaikas išgyvena sunkius jausmus, labai svarbu jam leisti apie tai kalbėti, leisti pasidalinti savo jausmais.
  • Ramiai reaguoti į vaiko pasakojimą. Jeigu vaikas mato, kad jo pasakojimas kelia stiprius neigiamus jausmus tėvams (pyktį, liūdesį) jis gali išsigąsti ir galbūt ir daugiau nebenorės graudinti tėvų bei pasakoti apie patyčias.
  • Pagirti už tai, kad pasipasakojo. Vaikas gali jaustis skundiku, tuomet svarbu jį patikinti, kad pasielgė teisingai. vVaikas gali pasakyti labai mažai apie patyčių situaciją arba šnekėti apibendrintai: visi tyčiojasi, visada, tuomet reikėtų užduoti konkrečius klausimus ir išsiaiškinti kur, kaip ir kada vyksta patyčios.
  • Saugumo plano su vaiku sudarymas. Kai žinote daugiau apie patyčių atvejį, galima kartu su vaiku nuspręsti, kaip jis galėtų išvengti patyčių, į ką galėtų kreiptis darželyje, kaip galėtų reaguoti į skriaudėjus.
  • Pokalbiai su auklėtoja, specialistais, administracija. Mokyklos darbuotojai galėtų papasakoti, kaip yra sprendžiamos patyčių situacijos jų įstaigoje.

Jei jūsų vaikas tyčiojasi iš kitų: ko NEDARYTI

  • Ieškoti kaltų, kaltinti. Tai tik privers vaiką gintis.
  • Ignoruoti blogą elgesį. Jeigu elgesys yra ignoruojamas, didesnė tikimybė, kad patyčios nesiliaus.
  • Agresyviai reaguoti. Smurto smurtu nesustabdysite.

Ką DARYTI:

  • Likti ramiam. Galima nekalinant vaiko, pasakyti ką jis yra padaręs, įvardinti konkrečią patyčių formą ar formas bei priminti, kad toks elgesys nėra tinkamas.
  • Pasiklabėti su vaiku jo nekaltinant: kaip, kada ir kodėl tyčiojasi? Sužinoti, kas paskatino vaiką vienaip ar kitaip elgtis, pabandyti suprasti, ko jis nori pasiekti tokiu savo elgesiu.
  • Įvardinti, kad toks elgesys netoleruojamas ir kokių pasekmių vaikas sulauks už savo veiksmu.
  • Nuobaudos turėtų būti adekvačios (kuo didesnis prasižengimas, tuo stipresnė nuobauda) bei nemalonios vaikui.
  • Pokalbiai su auklėtoja. Dažnai darželio darbuotojai gali papasakoti daugiau apie vaiko elgesį.
  • Kartais pagalbos pravartu kreiptis ir į kitus specialistus: psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą.

Kuo gali prisidėti tėvai, kurių vaikai tiesiogiai patyčių situacijose nedalyvauja

Nesvarbu, kokiame vaidmenyje – skriaudėjo, taikinio ar stebėtojo yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių grupėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema – tai yra visos grupės vaikų bėda. Todėl visų tėvų dalyvavimas yra labai svarbus.

Tėvai gali:

  • Bendradarbiauti su auklėtoju, kitu darželio personalu;
  • Informuoti auklėtoją apie patyčias net jeigu vaikas nedalyvauja jose tiesiogiai;
  • Dalyvauti tėvų susirinkimuose;
  • Dalyvauti darželio iniciatyvose, renginiuose, skirtuose patyčių, smurtinio elgesio ir kt. temoms;
  • Inicijuoti tam tikrus renginius darželyje;
  • Diskutuoti apie vaikams iškylančius sunkumus su kitais darželio bendruomenės nariais.

Patyčių problemą galima išspręsti kalbantis su patyčiose dalyvaujančiais vaikais. Tačiau kartais prireikia specialistų pagalbos ir vaikams, ir jų tėvams, ir darželio darbuotojams.

Paprastai psichologinė pagalba prieinama:

  • Mokyklose, darželiuose. Pas mus dirba psichologas, socialinis pedagogas.
  • Poliklinikose. Nemokomą psichologinę pagalbą galima rasti susisiekus su savo rajono poliklinikos Psichikos sveikatos centru.
  • Pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaikų globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje, ir joje veikiančioms švietimo bei vaikų globos įstaigoms.
  • Kitos mieste veikiančios įstaigos…

Patyčių testas

Kreipimosi dėl smurto ir patyčių tvarką Vilniaus lopšelyje – darželyje “Vėtrungė” rasite čia: https://www.ldvetrunge.lt/?page_id=2494

Pranešimo formą galite rasti čia: Forma

 

Mokymai tėvams internetu, kaip reaguoti į patyčias. Spauskite čia

 

“Patyčios gali liautis”